^Į Viršų
facebook

Biudžetinė įstaiga

Alytaus Panemunės pagrindinė mokykla

Juridinių asmenų registras
Įmonės kodas 191056771
A. Jonyno g. 10, LT-62372 Alytus
Tel. (8 315) 75 722
panemunepm@panemune.alytus.lm.lt

Šrifto dydis:

Šrifto dydis:

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos dainininkai ir šokėjai - Dainų šventės dalyviai

Tradicinėje Lietuvos moksleivių dainų šventėje ,,Tu mums viena“, organizuojamoje 2016 metų liepos 4–9 dienomis Vilniuje, Alytaus Panemunės pagrindinei mokyklai atstovaus trys kolektyvai: jaunučių choras (vadovė Egidija Pocienė, muzikos mokytoja metodininkė), jaunių choras ,,Aušra“ (vadovė Giedrė Petkevičienė, muzikos mokytoja metodininkė) ir tautinių šokių ansamblis ,,Uldukas“ (vadovė Laisva Adomaitienė, choreografijos mokytoja metodininkė). Jaunučiai pasirodys Vingio parke vyksiančioje Dainų dienos ,,Tu mums viena“ programoje, jaunių choras ,,Aušra“ ir ansamblis ,,Uldukas“ dalyvaus margiausiame, judriausiame ir linksmiausiame Dainų šventės renginyje – Ansamblių vakare ,,Koks gražus tavo veidas, gimtine“, kuris vyks Kalnų parke.

View the embedded image gallery online at:
http://www.panemune.alytus.lm.lt/#sigProId9d98d1d036

Irma Jauneikienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

 

Šrifto dydis:

MOKYTOJŲ IŠVYKA „TELŠIAI – LIETUVOS KULTŪROS SOSTINĖ 2016“

Saulėtą ir žvarboką birželio 8 dienos rytą Panemunės pagrindinės mokyklos mokytojai išvyko į kelionę po Žemaitiją.
Pažintį su Žemaitija pradėjome Varniuose. Čia aplankėme Žemaitijos vyskupystės muziejų, kuris yra įsikūręs buvusiuose vėlyvojo baroko Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose, pastatytuose apie 1770 metus. Čia mokė ir dirbo daug 1831 ir 1863 metų sukilimų dalyvių bei Lietuvos kultūrai ir tautinės savimonės formavumuisi svarbių asmenybių: kunigai K. Nezabitauskas, A. Vienažindis, A. Strazdas, vyskupai M. Valančius, A. Baranauskas, A. Beresnevičius. Vyskupystės muziejuje išgirdome Varnių miestelio istoriją, pasigrožėjome Biržuvėnų dvare rasta Meiseno porceliano kolekcija, kurią buvę dvaro savininkai perdavė saugoti Žemaičių vyskupystės muziejui. Taip pat aplankėme gražiąją Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią. Šis baroko stiliaus šedevras skambiai vadinamas Varnių katedra. Apžiūrėjome puošnų jos interjerą, vyskupų kriptą.
Toliau keliavome į Žemaitijos sostinę – Telšius, kurie šiandien garsėja kaip vienas gražiausių Lietuvos miestų. Telšiai lyginami su Italijos sostine, amžinuoju miestu Roma ir ne veltui – tam yra kelios priežastys. Abu miestai stovi ant septynių kalvų ir turi po amfiteatrą. Telšių amfiteatras modernus ir stilingas, pastatytas, kai buvo tvarkoma Masčio ežero pakrantė, čia vyksta renginiai, koncertai.
Romą ir Telšius sieja panašios legendos – kaip Romos įkūrėjus užaugino vilkė, taip meškos globojo ir auklėjo žemaičių vaikus. Telšių meškutės skulptūra stovi prie katedros kalvos. Sako, kad 2008 metais pastatyta skulptūra pildo norus – terekia patrinti meškutės nosį. Nuo meškutės skulptūros prasideda Didžioji žemaičių siena – tai gera vieta prisiminti Lietuvos istoriją. Įvykiai, svarbiausi Lietuvai ir Žemaitijai, yra pažymėti šitoje sienoje. Visi užrašai žemaitiški.
Vaikštinėdami po Telšius, pastebėjome, kiek daug mieste skulptūrų. Labiausiai nustebino mažosios skulptūros, džiaugėmės jų atradę įvairiose miesto vietose. Ypač daug jų Turgaus aikštėje, kur stovi ir laikrodžio bokštas, čia yra Žemaitijos gaublys, skalikas, rotušės šulinio meškutės, mažytės plokštelės su atvaizdais ant namų sienų.
Taip pat nepraleidome progos aplankyti Šv. Antano Paduviečio katedrą ir Katedros aikštę. Katedros aikštėje yra bronzinis miesto maketas, ant laiptų, vedančių į aikštę – delnų įspaudai ir prasmingi žodžiai. Atkreipėme dėmesį ir į įspūdingas katedros reljefines duris, skirtas Žemaitijos krikšto 600 – osioms metinėms.
Aplankėme ir kitą bažnyčią Telšių centre – Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčią. Ji stovi ant kalvos, nuo kurios grožėjomės atsiveriančia pukia miesto ir ežero panorama.
Savo kelionę po Žemaitijos kraštą užbaigėme kopdami į Šatrijos kalną. Tai legendomis apipinta viena aukščiausių Žemaitijos kalvų. Nuo kalno gražėjomės nuostabiu Žemaitijos kraštovaizdžiu, akys taip pat „pagavo“ jo „kaimynus“ – kitus didesnius kalnus – Medvėgalį, Girgždutę, Moteraitį, Sprūdę. Būdami Šatrijos viršūnėje prisiminėme, jog nuo čia kadaise žvengė žemaičių pasiutbernio Tado Blindos, praminto svieto lygintoju, žirgas.
Džiaugiamės šia turininga kelione, patyrėme malonių įspūdžių, praplėtėme akiratį, įgytas žinias kūrybiškai panaudosime ugdymo procese.
View the embedded image gallery online at:
http://www.panemune.alytus.lm.lt/#sigProId4e2219ffcf
Lilija Mikalauskaitė – Džiumajeva, anglų kalbos mokytoja metodininkė